Skausmingos ir agoniškos yra tapatybės paieškos. Jei kadaise svarstant klausimą, kas yra tipiškas lietuvis, buvo galima apsieti su kokio nors šienpjovio ar artojo įvaizdžiu – šiandien viskas kiek kitaip. Nebeliko nei šienpjovių, nei artojų, o taip pat ir galimybės apibrėžti lietuvio tapatybę per žemę ir prakaitą.
Šiandien įvairius vyraujančius socialinius tipažus galima suskirstyti į dvi kategorijas – runkelių ir nerunkelių. Runkeliais vadinami viskuo nepatenkinti nevykėliai, populistinių partijų rinkėjai, paprastai itin menkų intelektinių gabumų, kurių didžiausias pasiekimas yra parašyti idiotišką komentarą kokiame nors naujienų portale, kur jį palaikins tokie patys runkeliai. Kadangi dauguma yra bedarbiai ir turi daug laisvo laiko, dažnai buriuojasi patvoriuose arba Daukanto aikštėj. Nerunkeliai paprastai šaipos iš runkelių, o kuo labiau tie pyksta, tuo nerunkeliams linksmiau. Bet šaipos tik žiniasklaidos erdvėj, nes gatvėj bijo gaut į straublį. Paprastai nerunkeliai balsuoja už liberalus ar konservatorius. Nors ir gindami skirtingas ideologijas jie neretai linkę susivienyti bendriems trolinimo projektams prieš visokius politinius, runkelizmo apsėklintus, klounus. Vis dėlto dažniausiai vieni į kitus žiūri skeptiškai. Na, ar gali rimtai vertinti žmogų, kuriam egzaltaciją kelia kunigų pamokslai, o šeimos koncepcijos klausimas yra rimta politinė problema, kurią reikia spręsti įstatymiškai. Nerunkeliai įsivaizduoja, kad yra nerunkeliai, o runkeliai neįsivaizduoja, kad yra runkeliai. Būna, kad klysta tiek vieni, tiek kiti.
Lietuvoje kaip ir visuose kituose pasaulio kampuose yra daugybė įdomių ir protingų žmonių, bet, kaip žinia, blogi pavyzdžiai šviečia ryškiausiai. Lietuvos televizijos neįsivaizduojamais kiekiais mums kiša negatyvių naujienų srautą, kuriame figūruoja spalvingiausia runkelių plejada – nuo į griovį įlėkusio kauštelėjusio 1982 m. Passato vairuotojo iki kokio nors traktoristo Romkos per sugertuves užkapojusio savo kaimyną. Toks naujienų turinys pataikauja tokiems patiems runkeliams kaip ir vaizduojami ekrane. O juk žiniasklaida vienaip ar kitaip yra tam tikras socialinės tikrovės atspindys.
Neseniai Lietuvoje atsiradus Google street view, internetus užplūdo šusnys įvairiausių kaimiečių, gezų ir kitokio plauko socialinių srutų nuotraukos. Šių dienų lietuvio tapatybę apibrėžia runkelis, piktas, nelaimingas, taip ir nesugebėjęs gyvenime pamatyti toliau alaus puslės. Tokie veikėjai mėgsta skaitlingai gerinti Lietuvos demografinę situaciją, o, kaip sakoma lietuvių liaudies patarlėj – obuolys nuo obels netoli rieda.
