Kaip žinia mūsų mielos mažos Lietuvėlės seimo nariai yra be galo be krašto kompetentingi personažai. Vieni pasižymi puikiomis užsienio kalbų žiniomis, kiti ekonomikos, treti – apskritai tokie pilni talentų, kad prakaituota darbo liaudis kaip maną iš dangaus gaudo kiekvieną jų žodį, linksi galvom ir pasiryžusi šakėm užbadyt kiekvieną nepritariantį jų atstovo dieviškumui.
Surinkau kelis pastarųjų mėnesių, man labiausiai įsiminusius, seimo narių fail’us. Šį sąrašą tikriausiai dar bus galima papildyti. Jei turit kandidatūrą – siūlykit.
1. Ši teta ypatingai talentinga nusišnekėjimo srityje. Deja, tai nė motais violetinėm vėliavom apsiginklavusiems patvorio durneliams. Tetutė daug metų pratrynus teisėjos kėdę, ne tik kad nesupranta, kas ten vyksta su tuo euru, bet apskritai nemoka rišliai dėstyti savo minčių. O jei ir išeina kas nors, tai tarytum užsikirtusi plokštelė kaip mantrą kartoja magiškus žodžius: mergaitė, klanas, brolis lavoninėj ir t. t.
2. Birutė susipainiojus: tas intarnetas pasirodo baisiai sudėtingas išmislas. Kiek ten knopkių visokių, kiek prirašyta visko… Bet Birutė buvo atkakli ir drąsi moteris, todėl nėrė ji stačia galvą į interneto kloaką. Kurį laiką viskas atrodė pusė velnio. Iki vienos laidos, kai Birutei prižibino kameros šviesos į akis ir, kad greičiau ją išleistų nuo tų bjaurių šviesų, prišnekėjo Birutė kas ant liežuvio galo. O kaip žinia, ten ne kažkas ant jo būna. Ir suputojo, sušniokščiotė interneto jūra, pašiaušė keteras plunksnuoti ir dar neapsiplunksnavę troliai, ir, kad puolė Birutę iš visų galų atakuot. Birutė kantri moteris buvo, pakentėjo, patylėjo, po to pakvietė į pasimatymą visus. Įdomu, kaip baigės?
3. Irena labai nemėgo kalbų. Ir šiaip, ir taip bandė ji svečių kraštų kalbas pramokt, bet kaip nesisekė, taip nesisekė. Nelindo jai į galvą nei laikai, nei artikeliai, nei šalutiniai sakiniai, nors tu ką. Irena baisiai gėdijos šitos negalios, todėl, kai kartą nusprendė stoti į politinę partiją, stojo į tą, kur galvojo, kad gyvenime niekas nei angliškai, nei kitoniškom kalbom nešnekės. Tačiau vieną gražią dieną, prisėlino prie Irenos kažkokia mergaičiukė atkišo mikrofoną ir liepė angliškai šnekėt. Vai vai… A fairy tale.
4. Viktaras buvo tikras tūlo apsisnarglėjusio lietuvio idealas. Ir dešros duodavo, ir gramuką, ir žinojo kaip. Kad ir kokių nesąmonių pridirbdavo Viktaras, nepyko liaudis, kur gi čia pyksi, savas bachūras. Keistas rūbas margo svieto, ėmė kartą rūpūžės ir atėmė iš Viktariuko teisinę neliečiamybę. Paplūdo ašarom Lietuvos kaimų ir miestelių gyventojai – kas daba bus, kas ant bambalio dešimt litų duos? A Viktariukas susisuko kaip katinas kamaroj po suolu ir jau kuris laikas ramiai kimarina, pernelyg nepakliūdamas į žiniasklaidos akiratį.
5. Vytenis 2012 metų Seimo rinkimus pasitiko su kaklo įtvaru. Šis nelaimingas atsitikimas, paliko Vyteniui didelių nuoskaudų privačiai medicinai. Pasveiko Vytenis, atgavo jėgas ir puolė reformuot sveikatos sistemą, kad net partijos kolegoms akiniai rasot pradėjo nuo šitokių nematytų iniciatyvų, o dešinesnių pažiūrų lietuviams komunizmo smarve užnešė.
