Neseniai perskaičiau vieno kunigo straipsnį apie tai, jog reikia uždrausti Lady Gagos ir Marylin Mansono koncertus:
„Būtų labai gerai, kad po kelis šimtus litų kainuojantys bilietai atbaidytų smalsuolius nuo šios begėdiškai vilkinčios, su astrologais dėl scenoje pasirodymų besikonsultuojančios ir žmonių asmenybės vientisumą ardančios bei juos į vidinę disharmoniją vedančios artistės koncerto.“
O toliau pasiūlymas:
„Manau, jog galėtų ir mūsuose kilti panaši pilietiška sąmoningų tautiečių iniciatyva, pavyzdžiui, pradėti rinkti parašai ir pateikiami mūsų vyriausybės atstovams ne tik dėl Lady Gagos koncerto, kad ji pirmiausia savo apranga nepaniekintų mūsų visuomenėje galiojančių moralės elementarių nuostatų. Taip pat turėtų būti boikotuojamas ir roko siaubūno, kaip jį apibūdina žiniasklaida, Marilyn Mansono koncertas Lietuvoje.“
Paskaičius tokius kliedesius, natūraliai kyla klausimas – kam viso šito reikia? Juk paprasta ir aišku, kad niekas čia nieko neuždraus ir neboikotuos. O fanatiški krikščionys ar taip ar taip neįskaičiuojami į organizatorių planuojamą žiūrovų skaičių. Nors iš kitos pusės, klebonėlis tikriausiai pats to nesuprasdamas tik daro minėtiems atlikėjams reklamą.
Ankstesniais metais krikščionys labai puldavo metalo festivalį „Velnio akmuo“. Mušdavosi į krūtinę juodaskverniai ir mosuodavo kryžiais piktindamiesi, jog šėtono garbintojai plūsta į Anykščius ir ruošiasi išgerti nekaltų mergelių mėnesinių kraują. Mindė savivaldybės slenksčius dievobaimingi ir „moralūs“ parapijiečiai, rašė raštus ir še tau, kad nori – špyga taukuota. Festivalis kaip vyko, taip ir vyksta. Kaip bebūtų keista, Lietuvos piliečiai „šėtono“ muzikos įkvėpti nepuolė įgyvendinti Fredžio Kriugerio svajonių, galabyti katinų ir gerti jų kraują, bei deginti bažnyčių. Artėjant VA 2012, juodaskverniai kol kas tyli. Įdomu, ar sulauksime eilinės jų iniciatyvos, siekiant apsaugoti kvailas, nesugebančias atsirinkti kas gera, o kas bloga, dievo aveles.
Religijos egzistavimas moderniųjų laikų kontekste man yra gana keistas dalykas. Vartotojų visuomenė mums prikūrė daugybę šaunių dalykų, kurių dėka galime pabėgti nuo kasdieninės kaktomušos su realybe: alkoholis, narkotikai, kazino, prostitucija, Lady Gaga, Akropolis ir t.t. Religija vis labiau rodosi kaip archajiškas ir visiems atsibodęs reiškinys, nei kažkas į kieno nuomonę atsižvelgiama.
Bažnyčios bandymai kištis į pasaulietinį gyvenimą dažniausiai atrodo mažų mažiausiai juokingai. Pritarti bažnyčios pozicijai šeimos koncepcijos, seksualinių mažumų ar Lady Gagos koncerto klausimais gali tik visiškas idiotas, šventame vandenyje paskandintomis smegenimis.
Dedikuojama juodaskverniams ir jų draugams.
