„Velnio akmuo“ puikiai įrodė, jog Lietuvoje festivaliaut galima visas tris dienas. Jau ketvirtadienio popietę kožuoti, kerzuoti ir plaukuoti veikėjai užokupavo Anykščius visam savaitgaliui. Pirmas įspūdis, jog nemaža ketvirtadienį atvykusios publikos dalis ganėtinai jauna (vyresniems gi ketvirtadienis darbo diena), kas man eilinį sykį įkyriai priminė, jog aš jau senai nebe šešiolikmetis wannabe-metalistas su pūku panosėje.
Kalbant apie lietuviškų grupių desantą bene geriausiai susižiūrėjo OSSASTORIUM. Šitą chebrą pamenu dar iš koncertų legendinėj Kauno „Galeroj“. Ir nors Ossastorium įvairiuose vietose matyti n kartų – eilinį kartą susiklausė puikiai. Muzika techniška, išdirbta, atrodo, nieko nei pridėsi nei atimsi. Keistas tik pasirodė organizatorių sprendimas, jog jie grojo apie 12.30, kai nemaža dalis metalgalvių tikriausiai dar pūtė į akį po naktinių blasfemijų.
PARALYTIC ir INQUISITOR – vieni praeitais metais grojo Wackene, kiti gros šįmet. Abieju pasirodymai tikrai nenuvylė, gal tik Inquisitor trūko šiek tiek draivo, tačiau jų muzikinis išskirtinumas tai atpirko.
WULTURE. Šitos grupės muzika tokia, koks ir turi būt heavis – energingas, užvedantis, aštrus. Jokių saldžių, virkdančių baladžių ir kitokio mėšlo. Vokalistas turi puikų balsą, kokių mūsų krašte nesimėto, kuris puikiai dera su gitarinėm partijom. Turint omeny, jog Wulture buvo pirmoji festivalio grupė ištaškė kaip reikalas.
Iš ketvirtadienį matytų grupių labiausiai patiko WARBRINGER. Nėra jie iš esmės kažkuo ypatingi ir išskirtiniai, eilinis thrashas atitinkantis visus šio stiliaus kanonus. Tačiau galbūt tai ir užkabino, tvojo jie iš širdies ir susilaukė didelio publikos palaikymo.
Niekada nebuvau ANATHEMOS gerbėjas, bandžiau paklausyt jų prieš važiuodamas į festivalį, bet nekabino ir tiek. Tačiau kaip bebūtų keista stebint juos gyvai mano nuomonė apsivertė šimtu aštuoniasdešimt laipsniu. Pasirodymas buvo profesionalus, garsas geras. Jų daina „Closer“ tikriausiai apksritai labiausiai šiame festivalyje patikęs gabalas.
SCARAB ir AURA NOIR – kokybiškas gitarų brūžinimas. Galima klausyt begeriant alų bet ne daugiau. O tai savaime irgi nėra blogai. LAKE OF TEARS ir ALCEST pažiūrėjau vien dėl to, jog užsidėt pliusą. Na, ne mano stiliaus grupės, bet bendro šeštadienio koncerto vaizdo nesugadino.
„Velnio akmeniui“ dedu didelį pliusą. Viskas buvo kūl ir muzika, ir oras, ir liaudis. Rokenrol ir iki kitų metų.
